Sportinis laikrodis jau kurį laiką yra tapęs beveik kiekvieno aktyvesnį gyvenimo būdą propaguojančio asmens atributu. Šiuo metu tokie laikrodžiai pasižymi begale skirtingų funkcijų, tačiau pora universaliausių ir labiausiai taikomų metrikų yra ne kas kita, kaip pulso matavimas ir sudegintų kalorijų skaičiavimas.
Kai tik pradėjau sportuoti, turbūt pirmiausia ko užsigeidžiau, tai ne ko kito, kaip sportinio laikrodžio. Tuo metu man įdomiausia buvo būtent tai, kiek kalorijų sudeginu treniruočių metu. Logika buvo paprasta (ir pagal mano dabartinį supratimą – klaidinga): kuo didesnis sudegintų kalorijų skaičius pasirodo ekrane, tuo geresnė buvo mano treniruotė. Tačiau nerimą kėlė (gal todėl netrukus atsisakiau sportinio laikrodžio nešiojimo) tai, kad kartais šie skaičiai atrodė tiesiog neadekvatūs. Kol draugų sportiniai laikrodžiai teigė, kad jie treniruotės metu sudegino 1500 kcal (kas irgi atrodo neįtikėtinai daug), maniškis griežtai teigė, jog per tą pačią treniruotę sudeginau vos 300 kcal. Tad, kuo galima pasitikėti? Ar išvis galima pasitikėti sportiniais laikrodžiais ir pagal jų rodomus duomenis spręsti pvz. kiek daugiau tą dieną reikėtų valgyti? Būtent apie tai šiandien trumpai ir pakalbėsiu.
Patikimų sveikatingumo srities specialistų paslaugos už ypatingą kainą
Sportinis laikrodis ir pulso stebėsena
2017-ais metais Harvard‘o mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, ant rankos dėvimi ir nuo riešo pulsą matuojantys sportiniai laikrodžiai pulsą matavo gana tiksliai. Beveik visų gamintojų produktų rodomos reikšmės nuo medicinoje naudojamų įrenginių rodomų reikšmių nesiskyrė daugiau nei 10%. Toks nuokrypis yra laikomas pakankamai nedideliu ir priimtinu. Kiek vėliau tą patvirtino ir dar keletas studijų.
Iš to galima daryti išvadą, kad sportinis laikrodis yra tinkamas įrankis pulso sekimui treniruočių metu.
Sportinis laikrodis ir kalorijų deginimas
Sportinis laikrodis ir jo rodomos „sudegintos kalorijos“ yra jau visai kita istorija. Daugelio mokslinių tyrimų duomenimis šis rodiklis sportinio laikrodžio ekrane gana stipriai (30-50%) skiriasi nuo tikrosios reikšmės. Dar labiau situaciją apsunkina tai, kad negalima vienareikšmiškai teigti, kad „šio laikrodžio paklaida yra +30%”. Tai, kokia ši paklaida bus priklauso nuo daugelio faktorių, tarp kurių ir tai, kokia veikla užsiimame ir koks jos intensyvumas.
Ką tai reiškia mums? Ir kaip į sporto laikrodžio nurodomą sudegintų kalorijų kiekį rekomenduoja pažiūrėti mokslininkai? Paprastai tariant, rekomenduojama aklai nepasikliauti sportinių laikrodžių pateikiamais skaičiais. Galbūt rodomos sudegintos kalorijos gali būti indikatoriumi ar kalorijų sudeginote „daugiau“ ar „mažiau“, bet tikrai negali būti taikomos kaip absoliutus ir neginčytinas skaičius, kiek papildomų šokolado gabalėlių galite suvalgyti.
Tikiuosi po šio įrašo kiek atsargiau vertinsite sporto laikrodžių rodomą kcal sudeginimą ir būtinybę įsigyti kuo daugiau funkcijų turintį, ypač jeigu sportuojate tik savo malonumui.
Monika @BreakingFit
Šaltiniai:
- DeLany JP . Measurement of energy expenditure. Pediatr Blood Cancer 2012.
- Hills AP , Mokhtar N, Byrne NM. Assessment of physical activity and energy expenditure: an overview of objective measures, Front Nutr 2014.
- Stahl SE, An HS, Dinkel DM, et al. How accurate are the wrist-based heart rate monitors during walking and running activities? Are they accurate enough? BMJ Open Sport Exerc Med 2016.
- Koehler K., Drenowatz C. Monitoring energy expenditure using a multi-sensor device-applications and limitations of the sensewear armband in athletic populations, Front Physiol 2017.
- Evenson KR, Goto MM, Furberg RD, et al. Systematic review of the validity and reliability of consumer-wearable activity trackers. Int J Behav Nutr Phys Act 2015.
- Brage S., Westgate K., Franks PW, et al. Estimation of free-living energy expenditure by heart rate and movement sensing: a doubly-labelled water study. PLoS One 2015
0 Comments