Sportas nėštumo metu – viena kontraversiškiausių temų. Juk nuo to, kaip gerai savo organizmu sugebės pasirūpinti nėščioji dabar priklauso jau nebe jos vienos, bet ir vaikelio gyvybė, jos kuriamos šeimos ateitis. Būtent todėl tinkama nėščios moters priežiūra yra itin svarbi. Be jau seniai žinomų ir patvirtintų priežiūros būdų, tokių kaip sveika mityba, reguliarūs vizitai pas gydytoją, žalingų įpročių atsisakymas ar tinkama nėščios moters higiena yra ir dar vienas, nemažai diskusijų sulaukęs būdas – fizinis aktyvumas. Apie tai, kodėl ši tema tokia kontraversiška, šiandien trumpai ir pakalbėsime.
Kai kurie mokslininkai, kalbėdami apie nėščiųjų fizinį aktyvumą, vis dar dėlioja visus “už” ir “prieš”. Iš tikrųjų reikėtų paminėti, kad sportas nėštumo metu turi ir teigiamų ir neigiamų aspektų. Vieni tyrimai teigia, kad nėščiosios, kurios aktyviai mankštinosi nėštumo metu, turėjo didesnę priešlaikinio gimdymo tikimybę, tuo tarpu kiti tyrimai teigia priešingai – būsimos motinos, kurios nėštumo metu buvo fiziškai aktyvios, turėjo mažesnę priešlaikinio gimdymo tikimybę. Be to, pastarųjų gimdymas dėl fizinio aktyvumo metu stiprintų pilvo ir nugaros raumenų, buvo lengvesnis. Čia reikėtų atsižvelgi į tai, kokia fizine veikla užsiėmė moterys.
Sportas nėštumo metu - kada "už"?
Manoma, kad moterys, kurios kas dieną užsiiminėdavo mažo arba vidutinio intensyvumo fizine veikla, vengė kontaktinio sporto, sąnarių veiklą apsunkinančių pratimų, taip pat ir pratimų, kurių metu buvo didelė nelaimingų atsitikimų tikimybė besivystančio vaisiaus raidai, nepakenkė, o netgi padėjo. Buvo mažesnė priešlaikinio gimdymo tikimybė, o gimę kūdikiai greičiau pradėdavo reaguoti į juos supančią aplinką, ja domėtis, taip pat būdavo mažiau irzlūs, lyginant su kūdikiais, kurių motinos nėštumo metu buvo fiziškai pasyvios.
Sportas nėštumo metu - kada "prieš"?
Iš kitos pusės, nėščiosios, kurios stengėsi būti kuo daugiau fiziškai aktyvios, siekdamos kaip įmanoma geresnės besivystančio vaisiaus priežiūros ir užsiimdavo pakankamai didelio intensyvumo fizinėmis treniruotėmis, pasiekė priešingą efektą. Jos turėjo didesnę riziką neišnešioti vaisiaus ne tik lyginant su moterimis, kurios užsiėmė mažo arba vidutinio intensyvumo fizine veikla, bet ir su tomis, kurios jokia fizine veikla nėštumo laikotarpiu neužsiimdavo.
Didelio intensyvumo treniruotės nėštumo metu turi ir kitokių nei priešlaikinis gimdymas galimų žalingų poveikių vaisiui: dėl didelio fizinio krūvio atsiranda rizika sumažėti placentos kraujo tūriui, bei iš to sekančiai vaisiaus hipoksijai (deguonies trūkumui), taip pat tokio intensyvumo treniruotės rizikingos, nes gali sukelti vaisiaus hipertermiją (perkaitimą) bei sumažėjusį vaisiaus aprūpinimą gliukoze. Visos šios būklės lemia vaisiaus vystymosi sutrikimus.
Nereikėtų pamiršti, kad didelio intensyvumo fizinės treniruotės turi ir kitą didelę tikimybę – nelaimingų atsitikimų (tokių, kaip kritimai, kurie gali įvykti dėl nėštumo metu suprastėjusios moters pusiausvyros, ar sumušimai) riziką, kurių pasekmės gali būti katastrofiškos besivystančiam vaisiui, o kartu ir savo ateitį planuojančiai šeimai.
Patikimų sveikatingumo srities specialistų paslaugos už ypatingą kainą
Rekomendacijos
Iš viso to galima aiškiai teigti, kad sportas nėštumo laikotarpiu nėra nei akivaizdžiai naudingas, nei akivaizdžiai žalingas. Jis gali būti naudingas, jei yra tinkamai ir itin atsakingai pritaikomas, bei taisyklingai vykdomas. Dar 2008 m. JAV išleistose “Fizinio aktyvumo gairėse amerikiečiams” nurodoma, kad sveikos, nekomplikuotą nėštumą turinčios moterys per savaitę turėtų nors 2,5 valandos mankštintis, atlikdamos vidutinio intensyvumo fizinius pratimus visą nėštumo laikotarpį ir savaitę po gimdymo.
Taip pat gairėse minima, kad moterys, kurios iki nėštumo buvo itin fiziškai aktyvios, gali tęsti panašaus intensyvumo fizinį aktyvumą ir nėštumo laikotarpiu. Gairėse pabrėžiama rekomendacija kiekvienai nėščiajai fizinio aktyvumo klausimu pasikonsultuoti su gydytoju, kuris galės adekvačiai įvertinti nėščiosios sveikatą ir pagal tai skirti tikslesnius, individualius nurodymus.
XOXO,
Monika @BreakingFit
Šaltiniai:
- McArdle W. D., Katch F. I., Katch V. L. Exercise physiology: nutrition, energy, and human performance 7th ed.” Lippincott Williams & Wilkins, a Wolters Kluwer business; 2010.
- Pasiruošimas būsimam nėštumui [http://ec.europa.eu/sport/library/documents/c1/pa_guidelines_4th_consolidated_draft_lt.pdf].
0 Comments