Reabilitacija po traumų, arba dar kitaip sakant – atsistatymas po traumos, vienu ar kitu gyvenimo laikotarpiu kiekvienam mūsų tampa aktualiu klausimu. Nesvarbu ar esame aktyviai sportuojantys, ar tiesiog propaguojantys sveiką ir subalansuotą gyvenimo būdą, nutikus traumai iškart puolame savęs ir sveikatos priežiūros specialistų klausti: „Kada vėl galėsiu daryti viską, ką galėjau daryti iki traumos? Kaip turėčiau elgtis, kad gijimo procesas būtų kuo greitesnis?“.
Be abejonės, kiekviena trauma yra individuali, tad ir jos gijimo laikas, reikalingas gydymas, reabilitacijos procedūros kiekvienam asmeniui bus individualios. Tačiau, bendriniai principai, leidžiantys suprasti kaip elgtis ir ko tikėtis, išlieka tie patys. Apie juos šiandien ir pakalbėsime.
Reabilitacija po traumų: tie patys principai – skirtingas laikas
Tam, kad galėtumėte sau drąsiai atsakyti į klausimą, kaip elgtis po traumos, kada ir kaip pradėti reabilitaciją, visų pirma turime pakalbėti apie skirtingus audinius, kurių gijimas paklūsta tokiems patiems principams, bet skirtingoms laiko juostoms.
Organizmo audiniais vadinami panašių ląstelių rinkiniai. Žmogaus organizmas yra sudarytas iš begalės skirtingų ląstelių tipų, bet visi šie tipai įprastai yra skirstomi į keturias skirtingas kategorijas:
- Epitelinio audinio, formuojančio mūsų odą, dengiančio mūsų kvėpavimo takus, žarnyną ir kt.
- Jungiamojo audinio, formuojančio mūsų kaulus, sausgysles, sąnarius ir kt.
- Raumeninio audinio, sudarančio mūsų griaučių raumenis, organuose esančius lygiuosius raumenis ir širdies skersaruožį raumenį.
- Nervinio audinio, kuris formuoja mūsų galvos ir nugaros smegenis, bei po visą kūną išsidėsčiusius, už aplinkos jutimą ir kūno valdymą atsakingus nervus.
Kaip jau minėjome, visų šių audinių gijimo ir tuo pačiu metu – reabilitacijos laikas skiriasi. Iš vienos pusės tai nulemia paties audinio savybės (vieni audiniai turi didesnį gijimo ir atsinaujinimo potencialą nei kiti). Iš kitos pusės, svarbu suprasti ir tai, kad vieni audiniai yra gausiai aprūpinami krauju ir jame esančiu deguonimi, tuo tarpu kituose audiniuose kraujotaka yra žymiai prastesnė.
Deguonis yra svarbus ląstelių apykaitai, ypač energijos gamybai naudojant ATP, ir yra labai svarbus beveik visiems žaizdų gijimo procesams. Jis skatina angiogenezę (naujų kraujagyslių gamybą), padidina keratinocitų diferenciaciją, migraciją ir pakartotinę epitelizaciją, sustiprina fibroblastų proliferaciją ir kolageno sintezę, skatina žaizdų susitraukimą (Bishop, 2008; Rodriguez et al., 2008).
Štai, pavyzdžiui, mūsų nervinis audinys yra žymiai prasčiau aprūpinamas krauju ir deguonimi, lyginant su raumeniniu audiniu, ir tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurios nervo gijimas pareikalauja daugiau laiko, nei raumens.
Taigi laikas yra pagrindinis faktorius, skiriantis vienos traumos gijimo procesą nuo kitos traumos gijimo. Kiti principai visoms traumoms išlieka tokie patys. Apytikslį skirtingų audinių traumų gijimo laiką galite pamatyti šiame paveiksle:
Traumų gijimo laikas arba fazės – ką daryti ir kada pradėti judėti?
Audinių gijimas skirstomas į 3 fazes: uždegiminę, proliferacinę ir persitvarkymo (brendimo) fazę. Kaip jau minėjome, skirtingų audinių traumos vadovaujasi skirtingomis gijimo laiko juostomis, tad ir laikas gijimo fazėse yra skirtingas. Bet, įgiję bendrą supratimą apie gijimo proceso etapus, galėsite toliau suvokti, ką turite žinoti apie sėkmingą atsistatymą po traumos ir reabilitacijos procesus.
Uždegiminė fazė (0 diena - 6 diena)
Tai – turbūt visiems mums geriausiai pažįstama fazė. Štai jūs bėgate, netyčia pakreipiate čiurną ir pajuntate aštrų skausmą. po kelių ar keliolikos minučių jūsų koja ima tinti tiesiog jūsų akyse, bandant ją priremti vis dar jaučiate aštrų skausmą, o ją prilietus jaučiasi, kad ji yra kiek aukštesnės temperatūros, nei likęs jūsų kūnas. Tai yra pirmoji audinių gijimo proceso dalis, žinoma kaip uždegiminė fazė.
Ką šiuo metu daro mūsų kūnas?
Šiuo metu mūsų kūnas deda visas pastangas sustabdyti traumos vietoje atsiradusį kraujavimą (didesnis ar mažesnis kraujavimas audiniuose atsiranda bet kokios traumos metu), į pažeistą vietą siunčia gijimo procesą skatinančias uždegimines ląsteles, kurių tikslas yra izoliuoti pažeistus audinius, apsaugoti nuo galimos infekcijos ir sunaikinti pažeistą negyvą audinį. Šis procesas yra gana trumpalaikis, trunkantis nuo sužalojimo dienos iki maždaug šešios dienos po traumos.
Ką šiuo metu turėtume daryti mes?
Visų pirma pabrėžiame, kad iškart po traumos reikėtų apsilankyti pas gydytoją, kad jis tiksliai identifikuotų tai, kokia trauma įvyko, ir paskirtų tinkamą gydymą.
Apsilankius pas gydytoją ir vadovaujantis jo pateiktomis rekomendacijomis, mes galėsime sau dar labiau padėti laikydamiesi kelių paprastų taisyklių:
- Saugokime pažeistą vietą jos nejudindami, neduodami fizinio krūvio. Taip užkirsime kelią dar didesniam audinių pažeidimui (Dubois;2020). Kiek laiko pažeistą vietą reikėtų saugoti jums patars gydytojas, kuris rekomendacijas pateiks atsižvelgdamas į traumos rimtumą.
- Jei traumos vietoje neslūgsta tinimas, pažeistą galūnę laikykime pakėlę aukščiau širdies. Tai leis lengviau nutekėti limfai ir sumažins tinimą.
Racionaliai vartokime uždegimą malšinančius vaistus ir priemones.
Šis punktas – viena kontraversiškiausių šiuometinių temų. Vieni specialistai yra linkę vadovautis jau kurį laiką galiojančiomis rekomendacijomis mažinti po traumos vykstančius uždegiminius procesus ir juntamą skausmą, skatindami pacientus vartoti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU), pažeistą vietą šaldant. Kiti, kiek naujesniais tyrimais besivadovaujantys specialistai siūlo šių priemonių vengti. Kodėl?
Pastaruoju metu daugėja tyrimų, įrodančių, kad NVNU vartojimas, o ypač didelės šių vaistų dozės atitolina gijimo procesą. Štai 2019-ais metais publikuoto apžvalginio straipsnio išvadose teigiama, kad išnagrinėjus 44 studijas, daugumoje pastebimas suprastėjęs audinių gijimas, vartojant NVNU, pabrėžiant neigiamą šių vaistų poveikį biologiniams procesams, susijusiems su sausgyslių gijimu. Visgi, šios studijos yra gana limituotos ir turėtų būti vertinamos gana atsargiai.
Kaip teigia Duchmano ir kolegų publikuoto straipsnio išvados: „Šiuometiniai tyrimai nepateikia pakankamai įrodymų už ar prieš NVNU vartojimą po ūmios traumos“. Galima daryti išvadą, jog uždegimą mažinančių vaistų vartojimas turėtų būti racionalus. Bet kokia kaina vengti šių vaistų nereikėtų, tačiau vartoti juos didelėmis dozėmis, siekiant kuo greičiau grįžti į normalų gyvenimo ritmą, irgi nevertėtų.
Proliferacinė fazė (4 diena - 24 diena)
Antroji audinių gijimo fazė yra žinoma kaip proliferacinė fazė.
Ką šiuo metu daro mūsų kūnas?
Ląstelės, įskaitant fibroblastus, supa pažeistą audinį ir atsitiktinai deda naujus, nebrandžius audinio sluoksnius, sudarytus iš III tipo kolageno. Kolagenas yra svarbus baltymas, suteikiantis struktūrą mūsų kūnui. III tipo kolagenas nėra toks stiprus, kaip sveikas audinys ir sudaro tik silpną atsinaujinančio audinio karkasą.
Ką šiuo metu turėtume daryti mes?
Paprasto atsakymo į šį klausimą nėra. Ir toliau verta vadovautis ankščiau paminėtais principais racionaliai malšinant skausmą ir patinimą, tačiau neretai šiuo metu jau verta pagalvoti apie vienokį ar kitokį aktyvų judesį. Tik tai reikėtų daryti su gydytojo arba kineziterapeuto priežiūra. Koks tai judesys galės būti – priklauso nuo patirtos traumos.
Bendriniai principai, aprašyti S.Kay Hillman knygoje „Core concepts in athletic training and therapy“ teigia, kad judėjimo dalis reabilitacijoje turėtų prasidėti kuo greičiau, tai yra, kai tik tai galima padaryti saugiai, nesukeliant traumos pablogėjimo. Kuo anksčiau pacientai gali pradėti judėti, tuo greičiau jie galės grįžti prie normalaus gyvenimo. Po traumos būtina pailsėti, tačiau per didelis poilsis iš tikrųjų gali pakenkti sveikimui. To galima pasiekti ir atliekant „dalinį poilsį“, tai yra nesuteikiant tiesioginio krūvio sužeistai vietai, bet mankštinant aplink esančias struktūras.
Toks ankstyvos reabilitacijos pradėjimas visų pirma yra kraujotakos aplink pažeistas struktūras suaktyvinimas, kurio pasekoje pažeista vieta yra geriau aprūpinama gijimui reikalingu deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Visų antra, ankstyvas judesio pradėjimas reabilitacijoje padeda sumažinti pažeisto ir aplinkinių audinių funkcijos netekimą.
Persitvarkymo fazė (21 diena – 2 metai)
Ką šiuo metu daro mūsų kūnas?
Paskutinį audinių gijimo etapą sudaro nesubrendusio III tipo kolageno virtimas I tipo kolagenu. Kitaip tariant, šios fazės metu netvirtas, netvarkingos struktūros karkasas po truputį persitvarko į audiniui įprastą struktūrą, tvirtėja ir įgauna sveikam audiniui būdingas savybes.
Vienas iš neblogų pavyzdžių šiai koncepcijai suprasti yra „nevirtų ir virtų spagečių“ pavyzdys. Proliferacinėje fazėse susidaręs karkasas yra tarsi minkšti, atsitiktinai sukritę virti spagečiai. Tuo tarpu persitvarkymo fazėje jie virsta kietais, nevirtais spagečiais, kurie tvarkingai, lygiagrečiai vienas kitam sugula dėžutėje. Ši pertvarkymo fazė prasideda nuo 21 dienos ir gali trukti iki dvejų metų, priklausomai nuo traumos.
Ką šiuo metu turėtume daryti mes?
Kaip savo 2020-ais metais publikuotame straipsnyje pabrėžia Dubois ir kolegos, šiuo metu reikėtų vadovautis akronimu L.O.V.E. (liet. meilė).
- L – Load (krūvis). Efektyviai reabilitacijai šiuo metu reikia optimalaus krūvio. Tai reiškia tokio krūvio, kokį leidžia jaučiamo skausmo ribos. Vadovaujantis šiuo principu, skatinamas greitesnis audinio persitvarkymas, po truputį didinama raiščių ir raumenų tolerancija krūviui. (Bleakley CM, 2012) Visgi, ypač esant rimtesnei traumai, dėl to koks krūvis yra optimalus, reikėtų pasitarti su kineziterapeutu.
- O – Optimism (optimizmas). Pastebėta, kad optimistiškai nusiteikusių pacientų reabilitacijos prognozės buvo geresnės, nei tų, kurie buvo nusiteikę pesimistiškai. (Briet JP, 2016)
- V – Vascularisation (vaskuliarizacija). Kaip jau ne kartą kalbėjome šiame straipsnyje, vienas pagrindinių faktorių sėkmingai reabilitacijai yra pakankamas pažeistos vietos aprūpinimas krauju, jame esančiu deguonimi ir maisto medžiagom. Geresnį aprūpinimą šiomis medžiagomis mūsų kūnas gali pasiekti gamindamas naujas smulkias kraujagysles. Na, o tam, kad organizmas vykdytų šį procesą, reikia ne ko kito, o judesio. Konkrečiau – aerobinių pratimų, tokių kaip lengvas pasivaikščiojimas, važiavimas dviračiu, plaukimas.
- E – Exercise (sportas). Po truputį didinant krūvį (visada sportuojama tik iki skausmo ribos), sportuodami turėtume siekti atstatyti traumuotos galūnės mobilumą, judėjimo mechaniką, stabilumą, jėgą ir ištvermę. Rekomenduojama, kad bent iš pradžių sportas vyktų su gydytojo arba kineziteapeuto, o kiek vėliau – su trenerio priežiūra.
Medicininė reabilitacija su specialistu: kada ir ko tikėtis?
Tam tikrais atvejais, patyrus traumą, po operacijos ar sergant lėtinėmis ligomis, yra skiriama medicininė reabilitacija. Jos tikslas paprastas – kaip įmanoma greičiau grąžinti pacientą į normalų gyvenimą grąžinant prarastas kūno funkcijas (pvz.: vaikščioti po kojos operacijos), palengvinti ligos simptomus (pvz.: mažinti juntamą skausmą esant stuburo išvaržai), arba bandyti kompensuoti negrįžtamai prarastas funkcijas (pvz.: vaikščioti su protezu po kojos amputacijos).
Tikslui pasiekti pasitelkiama specialistų komanda, kuri, taikydama įvairių medicininių priemonių kompleksą (fizioterapijos, kineziterapijos, ergoterapijos, ortopedinių ir techninės pagalbos priemonių, psichologinės pagalbos, gydymo vaistais, pacientų ir jų artimųjų mokymo, gydymo dieta ir kt.).
Kaip skiriama reabilitacija?
Lietuvoje pacientai, turintys socialinį sveikatos draudimą, yra siunčiami reabilitacijai pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą tvarką.
Apie tai, kad jums prireiks reabilitacijos, jus turėtų informuoti jus gydantis gydytojas. Tai gali būti gydytojas traumatologas, gydytojas chirurgas, gydytojas neurologas ar kt. Šią rekomendaciją gydytojas turėtų įrašyti ir į ligos kortelę, bei jums pateikiamą medicininį išrašą, atsižvelgdamas į tai, kokią traumą patyrėte. Nuo patirtos traumos ir gydymo metodo priklauso ir tai, kokios rūšies reabilitacija jums bus paskirta. Bet kuriuo atveju tikrai nepamaišys, jeigu ir patys pasiteirausite.
Įprastai, reabilitacijos paslaugas galima būtų suskirstyti į 2 rūšis:
- Stacionarinė reabilitacija. Ši reabilitacija atliekama daugumoje didžiųjų Lietuvos ligoninių bei sanatorijose, kurių didžioji dauguma yra lokalizuota Lietuvos kurortiniuose miesteliuose: Druskininkuose, Brirštone, Palangoje. Tokia reabilitacija yra skiriama tiems, kurie dėl patirtų sunkių traumų ar kitų sunkių ligų (su traumomis ir ligomis, po kurių skiriama stacionari reabilitacija galite susipažinti čia) buvo gydomi stacionariai, t.y. gulėjo ligoninėje. Pavyzdžiui: jei jūs pakliuvote į avariją, patyrėte sunkų kojos lūžį, kurio sėkmingam gydymui jus teko operuoti. Tokiu atveju yra nusprendžiama ar stacionarinė reabilitacija jums yra reikalinga dabar, ar po kurio laiko, kai jau galėsite minti koją.
- Ambulatorinė reabilitaciją. Ši reabilitacija taikoma daug plačiau ir yra vykdoma tiek anksčiau minėtuose stacionarios reabilitacijos centruose (sveikatos draudimas tokiu atveju kompensuoja jums paskirtų medicininių procedūrų kainą, tačiau už apgyvendinimą ir maitinimą turite susimokėti patys), tiek ir didžiosiose poliklinikose.
Ambulatorinės reabilitacijos skyrimo tvarka iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kiek komplikuota, tačiau žinodami pagrindinius jos etapus ir žingsnius, galėsite nesunkiai „išnaviguoti“ gydymo įstaigų tvarkoje:
- Po traumos (tikėtina, kad ne iškart, o praėjus laiko tarpui, per kurį jums buvo liepta ilsėtis), reikėtų apsilankyti pas savo šeimos gydytoją, kuris, matydamas traumą ar ligą gydžiusio gydytojo rekomendaciją, siunčia jus reabilitologo konsultacijai.
- Įvertinęs jūsų sveikatos būklę, gydytojas reabilitologas sudaro procedūrų planą ir siunčia jus vadinamajai pirminei reabilitacijai (nuo 5 iki 20-ies procedūrų).
- Pasibaigus pirminės ambulatorinės reabilitacijos laikotarpiui, jei gydytojas reabilitologas mato, kad pilnai atstatyti funkcijos nepavyko, jis pateikia rekomendaciją ambulatorinei reabilitacijai šeimos gydytojui.
- Su šia rekomendacija apsilankius pas šeimos gydytoją, pastarasis išrašo kelialapį antrinei ambulatorinei reabilitacijai (t.y. ambulatorinei reabilitacijai II).
- Pagal šį kelialapį, jūs per 10 dienų nuo jo išrašymo datos turite pradėti antrinę ambulatorinę reabilitacija, kuri tęsiasi 14 dienų suaugusiems ir 16 dienų vaikams.
SVARBU: Nepaisant to, kokioje gydymo įstaigoje esate registruotas, jūs turite pats pasirinkti, kokioje gydymo įstaigoje norite atlikti stacionarinę arba ambulatorinę reabilitaciją. Įstaigų, kurios teikia medicininės reabilitacijos paslaugas, sąrašą galite rasti čia.
Kokios ir kaip atrodo reabilitacijos procedūros?
Nors pačių reabilitacijos procedūrų yra tikrai labai daug ir įvairių, jas bendrąja prasme galima būtų suskirstyti į dvi rūšis:
Aktyvios reabilitacijos priemonės. Tai yra tokios reabilitacijos procedūros, kuriose jums, kaip pacientui, pačiam reikia atlikti tam tikras užduotis ar veiksmus. Aktyvioms reabilitacijos priemonėms priskiriama:
- Kineziterapija – gydymas judesiu. Dažniausiai kineziterapijos salėje kartu su specialistu atliekami tam tikri pratimai, leidžiantys padidinti prarastą mobilumą, sustiprinti nusilpusius raumenis, atstatyti taisyklingą judesio biomechaniką. Judesys yra natūralus veiksnys, gerinantis ne tik judamojo aparato, bet ir kraujotakos, kvėpavimo sistemų būklę, atstatantis pažeistų organų funkcijas, koreguojantis ligos eigą. Kineziterapija yra skiriama iš karto, kai tik po patirtos ligos ar traumos pažeistą vietą jau galima judinti, siekiant sugrąžinti ar kompensuoti judėjimo funkciją, sumažinti komplikacijų (trombinės embolijos, kvėpavimo takų infekcijos, pragulų, sumažėjusio sąnarių paslankumo ir kt.) galimybę, palaikyti ir atstatyti bendrą fizinį pajėgumą.
- Ergoterapija – kasdienių įgūdžių, leidžiančių gyventi savarankišką gyvenimą, atstatymas ir stiprinimas, siekiant padėti pacientams savarankiškai gyventi, atsižvelgiant į jų norus, poreikius bei visuomenės nustatytus reikalavimus.
Pasyvios reabilitacijos priemonės. Tai yra tokios reabilitacijos procedūros, kurias atlieka specialistas be aktyvaus jūsų dalyvavimo.
- Gydomasis masažas. Dažniausiai gydymo įstaigose atliekamas klasikinis masažas. Jis didina audinių paslankumą, geriau rezorbuojasi medžiagų apykaitos produktai, koreguoja raumenų tonusą, gerina raumenų kraujo apytaką, didina sausgyslių elastingumą. Masažas ypač tinka esant raumenų funkcijos nepakankamumui, sumažėjus jų tonusui, gerina audinių mitybą, raumenų susitraukimą, tam tikro dažnio vibracija malšina skausmą.
- Tai yra natūralių (tokių kaip šiluma, šaltis, parafinas, gydomasis purvas) ir dirbtinių (tokių kaip elektrostimuliacija) fizinių veiksnių panaudojimas reabilitacijai. Šiuo atveju naudojama begalė skirtingų priemonių.
NOTA BENE (gerai įsidėmėkite) – sėkmingas gijimas ir reabilitacija po traumų didžiąja dalimi priklauso nuo jūsų pozityvaus nusiteikimo ir įdedamų pastangų glaudžiai bendraujant su jus prižiūrinčių specialistų komanda. Reabilitacijos procesas vyksta ne tik gydymo įstaigoje, BET IR NAMUOSE, ATLIEKANT SPECIALISTO UŽDUOTUS „NAMŲ DARBUS“. Tad, nepraraskite optimizmo ir ryžto!
Tikimės, kad šis straipsnis jums buvo naudingas. Na, o jei jį skaitote patyrę traumą – įnešė bent kiek aiškumo, ką daryti toliau.
Jei turite klausimų dėl savo traumos kviečiame nesidrovėti ir rašyti. Šio straipsnio bendraautorė gydytoja Gintarė Vaitkienė mielai padės ir atsakys į jus neraminančius klausimus.
Monika Miškinytė – medicinos biologė, visuomenės sveikatos specialistė, sporto genetikos magistrantė ir CrossFit sporto fanatikė, varžybų Lietuvoje, Latvijoje dalyvė.
Gintarė Vaitkienė – fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja, neuroklinikos „Empatija“ įkūrėja, stažavusis Danijoje, JAV, Švedijoje, Olandijoje, Ispanijoje.
Šaltiniai:
- Gydytojos Gintarės Vaitkienės mokomoji medžiaga.
- Stroncek JD, Reichert WM. Overview of Wound Healing in Different Tissue Types. In: Reichert WM, editor. Indwelling Neural Implants: Strategies for Contending with the In Vivo Environment. Boca Raton (FL): CRC Press/Taylor & Francis; 2008. Chapter 1.Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK3938/
- Singh IB. Textbook of human histology.4th ed. New Delhi: Jaypee Brothers’ Medical Publishers; 2004. pp. 58–60.
- Bishop A. Role of oxygen in wound healing. J Wound Care. 2008 Sep;17(9):399-402. doi: 10.12968/jowc.2008.17.9.30937. PMID: 18833899.
- Rodriguez PG, Felix FN, Woodley DT, Shim EK. The role of oxygen in wound healing: a review of the literature. Dermatol Surg. 2008 Sep;34(9):1159-69. doi: 10.1111/j.1524-4725.2008.34254.x. Epub 2008 May 29. PMID: 18513296.
- Bleakley CM, Glasgow P, MacAuley DCPRICE needs updating, should we call the POLICE?British Journal of Sports Medicine 2012;46:220-221.
- Dubois B, Esculier JSoft-tissue injuries simply need PEACE and LOVEBritish Journal of Sports Medicine 2020.
- Ghosh N, Kolade OO, Shontz E, Rosenthal Y, Zuckerman JD, Bosco JA 3rd, Virk MS. Nonsteroidal Anti-Inflammatory Drugs (NSAIDs) and Their Effect on Musculoskeletal Soft-Tissue Healing: A Scoping Review. JBJS Rev. 2019 .
- Duchman KR, Lemmex DB, Patel SH, Ledbetter L, Garrigues GE, Riboh JC. The Effect of Non-Steroidal Anti-Inflammatory Drugs on Tendon-to-Bone Healing: A Systematic Review with Subgroup Meta-Analysis. Iowa Orthop J. 2019.
- Kay Hillman knygoje „Core concepts in athletic training and therapy“; 2012.
- Vuurberg G , Hoorntje A , Wink LM , et al. Diagnosis, treatment and prevention of ankle sprains: update of an evidence-based clinical guideline. Br J Sports Med 2018.
- Briet JP , Houwert RM , Hageman M , et al. Factors associated with pain intensity and physical limitations after lateral ankle sprains. Injury 2016.
0 Comments