Kūdikio maitinimas – itin aktualus klausimas. Ypač šiuo metu, kai aplink pilna „visaverčių“ mišinukų. Tad, nenuostabu, kad jauniesiems tėveliams kyla vis daugiau ir daugiau su vaiko mityba susijusių klausimų: ar tikrai vaikelį žindant motinos pienu šis gauna visas jo organizmui būtinas medžiagas? Ar žindant būtinas papildomas maitinimas kitu maistu? Iki kokio amžiaus vaikus žindyti būtina ir kada jį reikėtų nutraukti? Ar kūdikis pasisotina vien motinos pienu, o gal jį kankina nuolatinis alkis?
Tema apie kūdikio žindymą nėra populiari. Juk ji, kad ir kokia svarbi bebūtų – jautri, asmeniška, aktuali tik nedidelei gyventojų, o likusiai daliai (kūdikių neauginantiems gyventojams) gali pasirodyti net nepatogi, nemaloni ir nesuprantama. Problemą galima įžvelgti ir tame, kad dalis sveikatos specialistų, konsultuodami jaunąsias šeimas, apsiriboja paaiškindami tėveliams vaiko poreikius, tačiau pamiršta paklausti motinų, ar žindymas joms nesukelia sunkumų, ir nepataria, kaip šiuos sunkumus spręsti (pvz. nepakankamai pataria krūtų priežiūros klausimais, nepaaiškina kūdikio poreikio nuolat žįsti priežasčių ir t.t.), todėl jaunosios mamytės skuba atsisakyti žindymo ir per greitai pereina prie alternatyvių maitinimo būdų.
Informacijos apie žindymą trūkumas, bei mažas šios aktualijos nagrinėjimas žiniasklaidoje lemia tėvelių išgąstį, pasimetimą, o taip pat ir neinformuotų sprendimų priėmimą.
Kūdikio maitinimas ir mitybos svarba
Tinkama mityba kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje yra būtina siekiant užtikrinti tinkamą vaiko augimą, vystymąsi, bei gerą jo kaip vaiko, o vėliau ir suaugusiojo sveikatą.
Netinkamas kūdikio maitinimas, mityba didina susirgimų riziką, o taip pat tiesiogiai bei netiesiogiai prisideda prie maždaug 35% vaikų iki penkerių metų amžiaus mirčių.
Ankstyvas maistinių medžiagų trūkumas arba jų disbalansas yra siejamas su ilgalaikiais augimo, vystymosi bei sveikatos sutrikimais. Manoma, kad netinkama vaiko mityba pirmaisiais dviem gyvenimo metais gali lemti augimo slopinimą, todėl užaugęs vaikas gali būti iki dviejų centimetrų žemesnis už savo ūgio potencialą. Yra svarių mokslinių įrodymų, kad suaugusieji, kurių mityba kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje buvo netinkama, yra mažiau pajėgūs tiek fiziškai, tiek ir protiškai.
Taip pat pastebėta, kad moterų, kurių mityba kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje neatitiko jų tuometinių poreikių, turi reprodukcinių sutrikimų, gimdymai būna sunkesni, o jų kūdikiai dažnai gimsta mažesnio svorio.
Taigi, kai dauguma kūdikių maitinami netinkamai, tai jau tampa ne tik asmenine, bet ir visuomenės sveikatos problema. Juk būtent šie vaikai, kurie dėl prastos mitybos užaugę turės įvairių sveikatos problemų, ir yra mūsų ateities visuomenė.
Kūdikių ir mažų vaikų maitinimo rekomendacijos
Patikimų sveikatingumo srities specialistų paslaugos už ypatingą kainą
Nuo 2002 m., Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), kartu su Jungtinių tautų vaikų fondu (UNICEF) vykdo pasaulinę kūdikių ir mažų vaikų mitybos strategiją (“Global Strategy for infant and young child feeding”), kurios tikslas – šviesti pasaulio gyventojus ir sveikatos specialistus kūdikių ir mažų vaikų mitybos ir jos daromos įtakos tolimesniam vaiko vystymuisi, augimui ir sveikatai klausimais. Šioje strategijoje, atsižvelgiant į mokslinių tyrimų pagalba sukauptas žinias, rekomenduojama:
Kūdinio maitinimas iki 6 mėnėsių
Jei tik įmanoma, kūdikį išimtinai žindyti iki 6 mėnesių. Išimtinis kūdikio žindymas reiškia, kad kūdikis maitinamas tik motinos pienu ir negauna jokio papildomo kieto ar skysto maisto ar netgi vandens, išskyrus per burną girdomus vaistus (jei jų reikia).
Motinos piene yra gausu visų kūdikiui reikalingų maisto medžiagų, vitaminų ir mineralų: gausu kūdikiui būtinų riebalų (jų yra apie 3,5g/100ml pieno), baltymų (kurių motinos piene yra apie 0,9g/100ml), angliavandenių (didžiąją jų dalį sudaro laktozė, kurios motinos piene yra net 7g/100ml, tačiau yra ir kitų angliavandenių).
Motinos pienas pasižymi ir vitaminų bei mineralų gausa (geležies, cinko ir visų vitaminų, išskyrus vitaminą D), o taip pat – bioaktyvių medžiagų ypač svarbių kovojant su infekcinėmis ligomis, kol vaiko imuninė sistema dar nėra susiformavusi (imunoglobulinų (vyrauja IgA), leukocitų ir kt.).
Toks maitinimas iki šešerių mėnesių turėtų visiškai patenkinti kūdikio mitybos poreikius ir apsaugoti jo organizmą, kol nesusiformavo jo imuninė sistema.
Kūdikio maitinimas nuo 6 mėnesių iki 2 metų
Po 6 mėnesių (kai kurie šaltiniai taip pat nurodo atsižvelgti dar ir į tai, ar jau vaikas puikiai nulaiko galvą ir pats sėdi) pradėti papildomą maitinimą.
Praėjus pirmajam pusmečiui vaiko poreikis maisto medžiagoms pradeda augti ir motinos pienas šių poreikių jau nebesugeba pilnai patenkinti, tad nemaitinant vaiko papildomai arba maitinant jį neteisingai gali sulėtėti vaiko augimas ir vystymasis.
Visgi, net ir pradėjus vaikelį maitinti papildomu maistu, dar kurį laiką maitinimas kietu maistu kūdikiui tėra naujų maisto produktų ragavimas (nenustebkite, jeigu 99% maisto atsidurs ant žemės ar bus išspjauta – tai dalis pažinties su skoniais, kvapais, spalvomis, formomis proceso), tad žindymo metu gaunamas motinos pienas išlieka svarbiausiu maistu.
Su motinos pienu vaikelis vis dar gauna didžiąją dalį (o vėliau maždaug pusę) jam būtinų maisto medžiagų, vitaminų ir mineralų.
Ne mažiau svarbu ir papildomo maisto kokybė. Reikėtų pasirinkti visavertį ir saugų maistą ir jį po truputį įtraukti į vaiko racioną nepamirštant ir žindymo.
Finalizuojant žindymo temą – rekomenduojama, kad žindymas, kaip sudėtinė vaikelio maitinimo dalis, išliktų iki 2-jų metų amžiaus, o esant galimybei – žindyti ir ilgiau, pagal kūdikio poreikį!
Kiek kūdikis turi suvalgyti pagal amžių
Per pirmus kūdikio gyvenimo metus mažylis paauga net 25cm, o jo svoris padidėja apie 3 kartus. Nors tiksliai pasakyti, kiek turi kūdikis suvalgyti motinos pieno ar kieto maisto, sunku (juk kiekvienas mažylis yra skirtingas), yra nurodomos bendrosios rekomendacijos, atsižvegiant į kūdikio svorį:
- 10 dienų – 2 mėnesiai: 1/5 kūno masės (600–900 ml/parą),
- 2–4 mėnesiai: 1/6 kūno masės (800–1000 ml/parą),
- 4–6 mėnesiai: 1/7 kūno masės (900–1000 ml/parą),
- 6–8 mėnesiai: 1/8 kūno masės (1000–1100 ml/parą),
- 8–12 mėnesiai: 1/9 kūno masės (1000–1200 ml/parą).
Kūdikis ir jo skrandžio talpa
Verta žinoti formulę, kad kūdikio ir mažo vaiko skrandžio talpa yra apie 30 g/kilogramui kūno svorio. Tad, jūsų 1 metų kūdikis sverdamas 10kg turės apie 300g skranduko talpą.
- Gimusio naujagimio skrandžio talpa 5-10 ml.
- 7 dienų naujagimio skrandžio talpa yra 40–60 ml.
- 1 mėnesio kūdikio skrandžio talpa siekia 80-150 ml.
- 6–9 mėn. kūdikio skrandžio talpa siekia 250 g.
- 9–12 mėn. – 285 g.
- 12–13 mėn. – 345 g.
Žinoma, reiktų nepamiršti, kad sotus žmogus (ar tai vaikas ar suaugęs) nelygu maksimaliai užpildytas jo skrandis. Šie skaičiai yra orientaciniai. Žindymo, o ypač primaitinimo etapas dažnai yra pilnas iššūkių ir neretai atrodo, kad mažylis nieko ar per mažai suvalgo, tad šie skaičiai padės suprasti, kad viskas yra gerai. Svarbiausia maisto kokybė, jo įvairovė ir galiausiai – jūsų kantrybė. 😉
Tikimės, kad šiame straipsnyje esanti informacija padės jauniesiems tėveliams priimti informuotus sprendimus auginant sveiką vaiką.
Iki!
Monika ir Aurelija @BreakingFit
Šaltiniai:
- Janet MacGregor “Introduction to the Anatomy and Physiology of Children”; 2008.
- Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas; 2018.
- WHO “Infant and young child feeding: Model Chapter for textbooks for medical students and allied health professionals”.
- WHO “Planning Guide for national implementation of the Global Strategy for Infant and Young Child Feeding”.
- Haschke et al. “Compared to nonbreastfeeding, both exclusive and nonexclusive breastfeeding were associated with beneficial effects on growth and health”; 2013.
0 Comments