Mes, tie, kurie gausiai liejame prakaitą sporto salėse, įprastiems medikams vis dar esame retenybė. Ir ne visi gydytojai žino, kad vakarą prieš kraujo tyrimus atlikta intensyvi treniruotė gali drastiškai pakeisti kraujo tyrimo rezultatus. Kaip? Pasistengsime trumpai papasakoti. O jūs galėsite tai perduoti savo gydytojams ir išvengti bereikalingo išgąsčio.
Prieš maždaug metus, vienam artimų mūsų draugų buvo pasiūlyta pasidaryti bendrą kraujo tyrimą. Gavęs rezultatus gydytojas kurį laiką tylėjo. Tada pakėlė galvą ir kreivai šyptelėjęs tarė „Na ką, prisisportavai vyruk. Nežinau kokią chemiją naudoji, bet ji pažeidė tavo inkstus, kreatinino koncentracija pakilusi“. Tiesa, šis draugas tuo metu kaip papildą vartojo kreatiną (tai taip sakant nereikia būti išminčiumi, kad suprasti, jog ne inkstų pažeidime čia esmė, bet… gydytojas sako – gydytojas žino). Tad atrodė gal ir logiška, kad dėl gerto kreatino norma kreatinino bus pakilusi, tad papildų vartojimą jis nutraukė (geriau jau apsidrausti, dėl viso pikto).
Tačiau praėjus keliems mėnesiams sportuojant „sausai“ (be jokių maisto papildų) kraujo rodikliai nė trupučio negerėjo. Gydytojas su nerimu surinko savo kolegas į vieną kabinetą. Kartu apžiūrėję, pastarieji priėjo vienos išvados: „Tavo inkstai funkcionuoja nepakankamai gerai. Gresia inkstų nepakankamumas, o gal net transplantacija“ ir su nerimu užrašė vaikiną pas nefrologą (inkstų gydytoją).
Tai mūsų draugą švelniai tariant šokiravo. Juk jam vos 30! O štai kas laukia. Turbūt net nereikia sakyti, kad ateinantys pora mėnesių belaukiant specialisto konsultacijos buvo vieni sunkesnių. Baisu kažką ir valgyti ar gerti, kad tik inkstai visiškai neatsisakytų. Po kelių mėnesių nerimo galų gale paaiškėjo tikroji diagnozė:
„VISKAS ČIA NORMALU, ESI SVEIKAS, TIESIOG PO TRENIRUOČIŲ TYRIMŲ REZULTATAI GALI BŪTI ŠIEKTIEK PAKITĘ.“ – tarė vienas nedaugelio gydytojų, kuriam mūsų draugas buvo jau ne pirmas ir ne dešimtas „pacientas“, iškeitęs vakarus ant sofos į vakarus sportuojant ir rūpinantis savo sveikata.
Nuo to laiko tokių istorijų teko girdėti ne vieną. Mums, tiesą sakant, irgi buvo panašių nutikimų:
Eilinė patikra. Eilinis kraujo tyrimas ir pokalbis gydytojo kabinete: „Kepenų rodikliai padidėję… Nelabai čia taip jau tragiškai, bet reiktų pagalvoti apie hepatitą, gal kokius vaistus vartojate? Papildus?“ . O toliau – tradicinė istorija:
- Nedrąsi išpažintis, kad na, BCAA vartoji, bet juk neturėtų čia kažko blogo būti?
- Sunerimęs gydytojos veidas, maždaug „dar vienas cheminis susivarinėja sveikatą“.
- Dešimties minučių pamokslas.
- ~100€ papildomiems tyrimams.
- Pora nerimo savaičių.
- Išvada: „Vviskas gerai su Jūsų kepenim, jeigu kažkas ir buvo, tai susitvarkė“.
Mūsų minėto tyrimo atsakymo pavyzdys, kuomet buvo pasiūlyta pasidaryti Hepatito tyrimus ir pakartoti visus įmanomus fermentus ir hormonus:
Taigi, apačioje aprašėme dažniausius kraujo rodiklius, kurie be reikalo gali išgąsdinti ne tik nepatyrusį gydytoją, bet ir, žinoma, sveiką žmogų, bei kodėl jie kinta sportuojant.
Kreatino norma (tiksliau kreatinino kiekis) kraujyje gali būti pakilęs
Kas yra kreatininas?
Kreatininas kraujyje atsiranda tada, kai raumenyse skyla energetinė medžiaga kreatinfosfatas. Iš kraujo kreatininą pašalina inkstai. Tačiau jei inkstai pradeda nebetinkamai atlikti savo darbą, kreatinino koncentracija kraujyje padidėja. Taigi padidėjusi kreatinino koncentracija kraujyje tai gydytojui yra vienas iš sunerimti verčiančių rodiklių (dėl to susirūpino ir mūsų draugo gydytojas).
Kodėl sportuojančių kraujyje kreatinino gali būti daugiau nei norma?
Atsakymas paprastas: kuo daugiau sportuojame, tuo daugiau energijos suvartojame.😊 Taip, tos pačios, kuriai susidarant kraujyje padaugėja kreatinino. Taip pat sportuojant (o ypač keliant svorius) mūsų raumenų ląstelėse atsiranda mažyčiai pažeidimai. Būtent dėl šių pažeidimų (tiksliau jų sugijimo poilsio metu) mes ir stiprėjame, didėja raumeninė masė. Tačiau šių pažeidimų metu į kraują išsilieja… taip, atspėjote – kreatininas!
Sportuojančių asmenų kraujyje kreatinino kiekis gali būti net 20% didesnis nei neportuojančių arba sportuojančių neintensyviai!
Ką daryti jei kreatinino kiekis padidėjęs?
Pasakykite gydytojui, kad pastaruoju metu intensyviai sportuojate ir pasiūlykite jam tyrimą pakartoti po savaitės poilsio nuo sporto. (P.S.: Jei dar tuo metu pagertumėt daugiau vandens rezultatai būtų dar tikslesni).
Kada sunerimti?
Jei net ir po savaitės visiško poilsio (ir kreatino papildų nevartojimo) kreatinino kiekis kraujyje išlieka padidėjęs, arba yra kitų suprastėjusios inkstų veiklos požymių.
Baltųjų kraujo kūnelių (WBC) gali būti daugiau nei norma… Nuolat.
Kas tai?
Baltieji kraujo kūneliai – tai mūsų organizmo imuninės sistemos apsauginės ląstelės, kurios ištikimai saugo mūsų organizmą nuo virusų, bakterijų ir kitų „blogybių“.
Kodėl sportuojančių kraujyje baltųjų kraujo kūnelių gali būti daugiau nei norma?
Prisiminkime, sportuodami mes norime sustiprėti. Tam, kad „būtume geresni nei vakar“, atliekant fizinius pratimus (o ypač sportuojant su adekvačiais svoriais) mūsų raumenys šiek tiek įplyšta, atsiranda mikro pažeidimai, kuriems gyjant ir gerėja mūsų fizinės savybės. Įvykus šiems mikro pažeidimams organizme kyla nestiprus uždegiminis procesas. Taip, lygiai toks pats kaip ir peršalus ar pasigavus kokią „zarazą“. Taigi, ir mūsų organizmas į sporto sukeltus raumenų mikro pažeidimus reaguoja taip pat kaip ir į virusus ar bakterijas: siunčia kuo daugiau apsauginių ląstelių kovai su uždegimu.
Sportuojančių asmenų kraujyje baltųjų kraujo kūnelių gali padaugėti net dviem trečdaliais, o tai gali be reikalo suneraminti gydytoją.
Ką daryti jei WBC kiekis padidėjęs?
PAILSĖKIT! Taip, ir vėl viskas grįžta į tai, kad prieš atliekant kraujo tyrimus derėtų padaryti 1-2 savaičių pertrauką nuo sporto. Bet jei gydytojas jau sunerimo ir puolė rašyti receptą antibiotikams, pasakykite gydytojui, kad pastaruoju metu intensyviai sportuojate ir pasiūlykite jam tyrimą pakartoti po savaitės poilsio.
Kada sunerimti?
Jei net ir po savaitės visiško poilsio baltųjų kraujo kūnelių kiekis kraujyje išlieka padidėjęs, arba yra kitų simptomų, kurių litrais išlieto prakaito sporto salėje negali paaiškinti.
Mieli CrossFit‘eriai, Jūsų kreatinkinazė (CK) gali būti padidėjusi, bet tai nevisada reiškia, kad mirštate
Kas tai?
Kreatinkinazė – fermentas, padedantis raumenų ląstelėms atlikti savo funkciją. Jos kiekis kraujyje padidėja esant dauginėms raumenų pažaidoms.
Kodėl sportuojančių kraujyje kreatinkinazės gali būti daugiau nei norma?
Dar ir dar kartą atsiduriame toje pačioje situacijoje… Sportuojant mes savanoriškai daugiau ar mažiau „plėšome“ savo raumenis. Tai – mūsų gyvenimo realybė. Visgi, pastebėtina, kad kreatinkinazės padidėjimas dažniau aptinkamas ekstremaliu arba itin intensyviu sportu (pvz.: CrossFit) užsiimantiems asmenims. Kodėl? Paprastai kalbant treniruotės dažnai būna itin intensyvios. Nemeluosime, ne kartą ir patys esame girdėję iš gydytojų, kad CrossFit‘u užsiima tik sadomazochistai ir pasakymą, kad geriau jau šitus sportus reikėtų mesti. Tačiau šiek tiek šiuolaikiškesni ir į metodologiją įsigilinę gydytojai tokios frazės niekada nepasakys, jie tik patars viską daryti „su protu“.
Itin intensyviai sportuojančių asmenų kraujyje kreatinkinazės kiekis gali būti net 5 kartus didesnis nei norma.
Kada sunerimti?
Kalbant apie kreatinkinazę, jos padidėjimą visada reikia vertinti gana atsargiai. Kodėl? Itin didelis (apie 10 kartų) jos kiekio kraujyje padidėjimas gali rodyti tai, kad šį kartą salėje tikrai persistengėte ir reikėtų nedelsiant kreiptis pagalbos. Taip pat pagalbos kreiptis ir tada, jei kartu su padidėjusiu kreatinkinazės kiekiu jums pasireiškia kiti simptomai: itin stiprus raumenų skausmas, patinimas, o šlapinantis pastebėjote, kad Jūsų šlapimo spalva – rusva. Tai gali byloti apie rabdomiolizę.
Bodybuilder‘iai, fitnesistai, ar žinojote kad… Jūsų AST ir ALT rodikliai gali būti padidėję?
AST ir ALT. Kas tai?
AST (aspartataminotransferazė) ir ALAT (alaninaminotransferazė) – du itin svarbūs kepenų fermentai. Įprastai jų kiekio padidėjimas kraujyje verčia sunerimti ar nėra pažeistos kepenys. Padidėjusius rodiklius pamatę gydytojai skubiai puola tikrinti, ar kartais nesergate hepatitu ar kitomis pavojingomis ligomis.
Kodėl sportuojančių kraujyje ASAT ir ALAT gali būti daugiau nei norma?
Pasirodo, kad šių pačių fermentų, nors ir nedideliais kiekiais, aptinkama ne tik kepenyse, bet ir… raumenyse. Ir na… Trukt už vadžių – vėl iš pradžių. 😊
Kada sunerimti?
Visų pirma norime pabrėžti: nors šioks toks ASAT ir ALAT rodiklių pakitimas sportuojant yra visiškai normalus, jei šie rodikliai yra apie 2 kartus didesni nei norma, reikėtų pasitikrinti dėl kitų galimų to priežasčių (hell, better safe than sorry). Taip pat dėmesį vertėtų atkreipti ir jei jaučiate/pastebėjote kitus simptomus: dažnus pilvo skausmus, pageltusią odą ir/ar akių obuolius. Taip pat, šių rodiklių neverta nuvertinti, jei vartojate parduotuvėse neaptinkamus „papildus“ raumenų masės augimui skatinti (na, pripažinkime, tokių tikrai yra, bet apie tai – kitą kartą).
Taigi, mieli draugai, kitą kartą gavę pakitusius kraujo tyrimo rezultatus neskubėkite pulti į paniką. Mes – nauja, standartus laužanti karta, kuri vis dažniau vakarus prie televizoriaus ekranų su burgeriu ar bokalu alaus keičiame į vakarus sporto salėje, miškų trasose, dalyvaudami ekstremalaus bėgimo varžybose ar tiesiog lauko sporto aikštelėse. Kolkas mes – retenybė, ir medikams dar gali prireikti laiko suprasti tam, kas akivaizdu: mūsų kūnai yra nuolatiniame tobulėjimo procese. Dėl to mūsų kraujo rodikliai dažnai gali netilpti į nustatytas normos ribas. Tačiau jei norite išvengti nepatogių pokalbių su savo šeimos gydytoju ir pakartotinių vizitų patariame: prieš eidami pasitikrinti – savaitę pailsėkite. Ir gydytojas nenusiraus plaukų pamatęs pakitusius rezultatus ir šiaip, karts nuo karto poilsio savaitės gali labai pagelbėti Jūsų progresui salėje.
0 Comments