Įsivaizduokite BreakingFit kūrėją, kuri nemėgsta fizinės veiklos. Sveiki atvykę į mano pasaulį! Aš, kaip ir daugelis kitų mirtingųjų, nuo vaikystės iki pat savo 25-ių maniau, jog sportas gali būti reikalingas (atkreipkite dėmesį, jog nenaudojau žodžio „naudingas“) dviem atvejais: numesti svoriui arba paversti fizinę veiklą savo karjera. Man negrėsė nei vienas iš jų. 

Nors mokykloje sportinė veikla sekėsi gana neblogai (visad buvau judrus vaikas), malonumo iš to daug nejaučiau, išskyrus tuos atvejus, kai dėl gero rezultato tarpmokyklinėse bėgimo varžybose atleisdavo mane nuo kūno kultūros pamokų. Daug mieliau rinkdavausi kompiuterį viešojoje bibliotekoje ar pasišlaistymą apleistoje traukinio stotyje nei priverstinę fizinę veiklą. Žinoma, niekas manęs ir į būrelius nestūmė eiti ar išbandyti kitų sporto šakų. Tam tiesiog nebuvo atliekamų pinigų. Tėvų formuojamas supratimas, kad pasirenkantys sportą, kaip ir visus kitus menus, jaunuoliai yra pasmerkti badui ar nepritekliui, padėjo apsispręsti, kad su tomis profesijomis nieko bendro neturėsiu, nes aš nesu tas talentingas vaikas, kuriam pavyktų pasiekti aukštumų. Liko vienintelis atvejis, kada griebčiausi sporto – jeigu mano svoris staiga padvigubėtų. 

Su šiuo kreivu požiūriu pasiekiau savo 25-uosius metus, metus, kada sutikau savo gyvenimo draugą. Su šia pažintimi atsirado ir nauja sąvoka mano galvoje – sportas yra naudingas. 

Tuo metu minėto draugo sportinė veikla buvo labiausiai siejama su streso malšinimu ir emocijų paleidimu. Prieš beveik 10 metų naktinių sporto salių nebuvo, bet prireikus jam tai nesutrukdydavo sportuoti ir vidurnaktį. Tuo metu labai panorėjęs galėdavai rasti nedidelių, asmeninėms reikmėms kurtų sporto erdvių, kurių savininkai pasidalindavo raktais ir už „grynus“ leisdavo sportuoti kada panorėjus. Tokias vietas draugas vadino „rūsiais“, nes būtent taip jie ir atrodė: tamsios, pusrūsiuose įrengtos štanginės, prakaitu pritvinkusiomis sienomis, su aprūdijusia įranga, kartais veidrodžiu priešais ir retu atveju – tualetu ar tuo labiau dušu. Ir kad ir kaip keistai tai skambėtų, visos jos turėjo savo ypatingą aurą bei puikiausiai vos už 30-40 litų per mėnesį tarnavo ne vieno „kočioko“ ar sporto fanatiko poreikiams. Tačiau, man pakako vieno apsilankymo, kad daugiau ten negrįžčiau. Vis dėlto apsilankymas „rūsyje“ sužadino mano smalsumą išbandyti „normalų“ sporto klubą. 

Kaip ir pridera normaliai „sportininkei“, einančiai į rimtą sporto klubą, pirmiausia griebiausi pirkti naujos aprangos, prie jos derančius naujus sportinius batelius, gertuvę, taip stengdamasi nukreipti kitų dėmesį nuo mano itin lieknos išvaizdos. Baiminausi būti nesuprasta, nes juk tai, kas dedasi tavo galvoje, atrodo, jog tūno ir kitų galvose. O ir viena iš priežasčių, kodėl nesportavau, buvo ta, jog nebuvo ką nuo manęs „numesti“.

Apsiginklavusi madingais atributais ir draugu pašonėje įžengiau į šviežutėlę, kvepiančią sporto salę. Ir nors nelabai kas kreipė į mane dėmesį, man ten buvo labai nejauku. Atrodė, jog visi supranta, ką daro, tik aš ne. Draugui tekdavo pirmyn atgal pražingsniuoti nuo savo treniruoklio iki mano, beaiškinant, ką kiekvienas iš jų daro, kaip turėčiau judėti, kvėpuoti, stovėti ir t.t. O man po minutės viskas kaipmat išgaruodavo. Nuolatinis salės skenavimas, ar kas manęs smerkiamai neapžiūrinėja ar neaptarinėja, blaškė mano dėmesį. O ir pats pobūdis, sportas su treniruokliais, man buvo nuobodus.

Tądien grįžusi namo maniau, kad toli su sportu nenueisiu, todėl ryžausi avantiūrai – įsigijau metinę narystę manydama, kad tai mane pririš, privers eiti net tada, kai visai to nenorėsiu. Juk sportas yra naudingas! Tai buvo mano pirmosios užuomazgos, bandant sukurti įprotį fizinei veiklai. Deja, toks sprendimas tik gerokai pratuštino mano kišenę – ištempiau nepilnus du mėnesius ir palikau sportą kitiems.

Patikimų sveikatingumo srities specialistų paslaugos už ypatingą kainą

Kaip pamilti sportą - keletas patarimų

Po keleto metų dar kartą pabandžiusi standartinę treniruoklių sporto salę ir nelikusi sužavėta vėl draugo pagalba atradau kitą sporto šaką – „crossfitą“ ir funkcines grupines treniruotes. Sportas grupėse, greitai pasiekiami rezultatai (priaugau keletą kg raumeninės masės), konkurencingumas mane įtraukė taip stipriai, kad nebeliko nei saiko nei proto. Patikėkite, nuolatinis sėdimas darbas ir jokios fizinės veiklos daugelį metų nėra pats tinkamiausias būdas pulti į intensyvų sportą 5 kartus per savaitę visu pajėgumu be pirminės kineziterapeuto konsultacijos ar trenerio priežiūros. Bet tuo metu mano žinios sveikatingumo srityje buvo menkos, o suvokimas, kad man pagaliau patinka sportuoti, kėlė baimę sustoti. O jeigu vėl nusimuš įkvėpimas? Tokiu ritmu pasportavusi „įsigijau“ gan ryškų raumenų disbalansą, kentėjau nuo persitreniravimo, kol galiausiai su kolege Monika vis dar dirbdamos laboratorijoje pradėjome gilintis ne tik į „crossfito” metodologijas, bet ir sportą, sveikatingumą iš esmės. Atsivėrusios akys ir galiausiai sudėtingas nėštumas bei nuolatinis nuovargis pristabdė arklius, dėl ko vėl krito motyvacija sportui. Kad ir kaip norėjosi sportuoti „teisingai“, man tinkamu ritmu, tai mane erzino, o susikurtas spaudimas, kad „breakingfiteriai“ negali nesportuoti, bei „ant galvos nukritęs“ karantinas tik dar labiau demotyvavo.

Bet, jeigu apie problemą galvosi kaip apie naują galimybę, galiausiai atsiras ir būdų jai spręsti, svarbu sprendimus pasitikti atmerktomis akimis. Taigi, ilgai netrukus gavau pasiūlymą nemokamai išbandyti vieną „online“ treniruočių programą, kuri turėjo tęstis 10 savaičių. Viskas, ką mainais turėjau padaryti, tai sportuoti ir rašyti treniruotės atsiliepimus ar kitus pamąstymus. Žinodama teoriją, kad įpročiui suformuoti vidutiniškai pakanka 66 dienų, sutikau, bet kartu tam papildomai pasiruošiau:

Ką daryti, kai nemėgsti sportuoti

  1. Tiksliai sau įsivardinau, kodėl tai darau, kodėl man svarbu suformuoti įprotį sportui, ką tai man duos šeimyniniam, asmeniniam, profesionaliam gyvenime. Tai – pirminis ir svarbiausias žingsnis, norint suformuoti įprotį. Jeigu neturėsite tvirtos pozicijos, kodėl tai darote, jeigu įprotį bandysite formuoti tik dėl to, kad „kitaip neprisiverčiu sportuoti“, kad „kiti tai daro“  arba dar geriau – „kad numesti svorio”, vargu ar pasieksite tikslą. 
  2. Suplanavau, kada tiksliai sportuosiu: dieną, valandą, kur bus mano vaikas, vyras, kokią muziką klausysiu/ar klausysiu bei vietą, kuri nuteiktų pozityviai. Pasiruošimas apsaugo nuo streso ir nerimo. Juk ir taip sportuoti nesinori, kam dar save apkrauti papildomomis neigiamomis emocijomis. Taip pat man padėjo žinojimas, kokius darbus būsiu iki sporto nuveikusi, po kokios veiklos imsiuosi sporto. Taip „pririšu“ fizinę veiklą prie jau esamo įpročio. Mano atveju – pagamintų pietų ir pamaitinto vaiko, kuomet galiu ramiai skirti dėmesį sau.
  3. Suplanavau, kokia malonia veikla save apdovanosiu po sporto. Ar tai būtų druskų vonia, veido ar plaukų kaukė, mėgstamo serialo serija, pogulis (turint vaikų tai tampa prabanga) ir pan. Ir, žinoma, visada tai įgyvendindavau, kad liktų tik teigiamos emocijos. 
  4. Atsirinkau fizinę veiklą, kuri man būtų pakankamai maloni ir kurią daryčiau tuo atveju, jeigu turėsiu/norėsiu praleisti treniruotę. Mano atveju tai pasivaikščiojimas arba lengvas prasibėgimas. Po bemiegės nakties keliantis prie vaiko tikrai ne visada yra jėgų rimtesnei treniruotei, tad tokiu atveju išeinu viena pasivaikščioti (pabuvimas su savimi taip pat yra vienas iš mano mėgstamų ir retų pramogų dabartinėje kasdienybėje, todėl pasivaikščiojimu ir lengvu bėgimu nušaunu du zuikius). 
  5. Nesistengiu suformuoti dviejų ar daugiau įpročių vienu metu! Tai labai svarbus momentas, nes rizikuosite visų jų sėkme. Neapkraukite savęs keliais tikslais vienu metu. Dienos gale įpročio formavimas neturėtų sietis su sunkiu darbu ir nemaloniomis emocijomis, kurios tik pagreitintų visko metimą nė neįpusėjus. Veikiau atvirkščiai. 
  6. Stipriai neišgyvenau, jeigu vis dėlto vieną kitą kartą nepavyko laikytis plano. Tyrimai rodo, kad reti nukrypimai didelės įtakos ilgalaikiams rezultatams neturi. Tiesiog grįžau ant kelio ir tęsiau kaip įprasta. 
  7. Įsipareigojimas parašyti, kaip sekėsi treniruotė, pateikti komentarus ar pasiūlymus man tikrai padėjo. Tad, susitarkite su kuo nors (vyru, žmona, drauge, sese ir pan.), ką po kiekvienos treniruotės turite jam/jai parašyti (pvz. kuris pratimas jums buvo sunkiausias, o kuris lengviausias ir kodėl arba kiek tiksliai trukote ir pan.), o jeigu žinutės nesulaukia, lai jums parašo ar paskambina. Svarbu, kad žmogus, kuriam įsipareigosite, jums būtų pavyzdys. Tokiu atveju nekils minčių pameluoti ir kažką prikurti.
  8. Pagaliau neteiskite savęs, jeigu jums nepavyks net ir po 66 dienų. Kaip jau minėjau, vidutiniškai įprotis formuojasi apie 66 dienas, tačiau atlikti tyrimai rodo, kad gali varijuoti nuo 18 iki 254 dienų! Priklausomai nuo pasirinkto įpročio sudėtingumo, kiek jam reikia skirti laiko ir kitų aplinkybių. Tiesiog startuokite tol, kol jums pavyks. Be to, įdėtas darbas, net jeigu tai viena treniruotė, yra geriau negu nei vienos.

Nors treniravimasis vis dar nėra mano išsvajota veikla, aš su juo vėl „susidraugavau”, suprasdama, kad įpročio formavimas trunka laiko, o ne laukdama, kada stuktelės tos 66 dienos. Juk įpročio formavimas yra procesas, o ne įvykis! Kai tai suvoki nuo pat pradžių, turi realius lūkesčius, užuot spaudus save galvojant, kad viską turi padaryti čia ir dabar.

Žinoma, dalyvavimas programoje nevyko be nesklandumų. Buvo tokių momentų, kai ištisas dienas gulėjau su temperatūra ar varvančia nosimi ir apie jokius sportus nė negalvojau. Kiekvienas grįžimas į sportą po tokių atkritimų nėra lengvas, todėl aukščiau minėtas planas man labai pasitarnauja.

Tad, linkiu mėgautis procesu, judant žingsnelis po žingsnelio tikslo link. Kita vertus, fizinė veikla gali būti pati įvairiausia. Kuo daugiau išbandysite, tuo didesnė tikimybė, kad rasite sau patinkančią veiklą ir treniravimosi įpročio formavimui neprireiks daug pastangų. Svarbu tai daryti su protu ir saiku!

P.s. Kam įdomu, šiuo metu dalyvauju naujoje programoje, tik šį kartą – BreakingFit. Beprotiškai laukiu, kada galėsime papasakoti jums daugiau apie tai, o kol kas pasakysiu tik tiek, kad kuriame sporto metodologiją, paremtą mokslu tiek fiziniam, tiek psichologiniame lygmenyje. Šios metodologijos esmė – sveikas ir laimingas žmogus. Jeigu jums būtų įdomu sužinoti daugiau, įrašykite apačioje savo el. pašto adresą ir būsit pirmi, kuriuos pakviesime išbandyti!

Sėkmės!
Aurelija @BreakingFit

Šaltiniai:

  • “How are habits formed: Modelling habit formation in the real world”. Phillippa Lally  Cornelia H. M. van Jaarsveld Henry W. W. Potts Jane Wardle, 2009.

0 Comments

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *