Šiandien, kovo 4 d. yra minima „Pasaulinė nutukimo diena“, kurios tikslas – skatinti žmones dėti visas pastangas užkirsti kelią ir gydyti nutukimą, raginti investuoti į gydymo paslaugas, skirtas žmonėms, turintiems nutukimo grėsmių. Juk žmonės, turintys antsvorio, turi ne tik sveikatos, bet ir psichologinių, emocinių problemų, dažnai patiria patyčias.
Svorio stigma egzistuoja ir medikų tarpe
Antsvorį turėtume įvardinti kaip sveikatos problemą, o ne kaip žmogaus asmeninę savybę, sako gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė. Kartu su gydytoja šiandien kalbame apie svorio stigmą ir pacientų su antsvoriu patiriamas patyčias arba netaktišką elgesį medikų tarpe. Kodėl tai apskritai vyksta, kokios galimos to pasekmės, kokių priemonių galima imtis kiekvienam iš mūsų ir kokių imasi pati Evelina, kad šios problemos būtų keliamos ir išgirstos medikų bendruomenės. Kviečiu pasiklausyti ir raginu pasidalinti su savo sekėjais, draugais, šeimos nariais išgirstomis žinutėmis.
Trumpa ištrauka iš mūsų pokalbio:
Evelina: Tai buvo labai konkretus atvejis, kada atvyko pacientė jau pakartotinei konsultacijai, sėkmingai praradusi svorio buvo per tą mūsų numatytą laikotarpį. Ir… bekalbant apie tai, tiesiog nagrinėjant situaciją visą, kas galbūt anksčiau, kaip jinai bandydavo tą svorį sumažinti, kodėl nepavyko ir kodėl dabar pavyko, kokios to priežastys, bešnekant, benagrinėjant ji tiesiog pasakė, kad: „Aš pirmą kartą gydytojo kabinete nesijaučiu nei auklėjama dėl savo svorio nei smerkiama, nes nuo pat vaikystės, kiek aš besilankydavau pas gydytojus, visada būdavo akcentuojamas tik svoris.“ Ir mes abi apsiašarojom, nes… nes iš tikrųjų labai toks buvo jautrus atviravimas ir mane tai kažkaip palietė.
Aišku aš tikrai prisimenu ne vienas toks yra buvęs atvejis, kad žmonės tą ištransliuoja, bet šis tikrai mane kažkaip paveikė, aš pradėjau domėtis labiau apie šitą problemą, po to dar supuolė „influencerių“ tam tikri tarpušvenčio paviešinti „postai“, kas man dar labiau „sutrigerino“, ir.. ir taip turbūt ir atsirado šita tema.
Aurelija: Kaip atrodo ta konsultacija, žinai, kai… ateina žmogus pagalbos, o jisai gauna tam tikrą auklėjimą, žinai, ne… nesijodamas žodžių?
Evelina: Aš manau, kad čia labai daug priežasčių. Tai net ir nagrinėjant šaltinius, tai pasaulyje tas nurodoma, kad trūksta žinių. Kad apskritai medicinos bendruomenė nėra šviečiama studijų metais, po to rezidentūros metais, apie tai kaip bendrauti iš esmės su pacientu, ir ypač su pacientu, kuris turi antsvorį arba serga nutukimu, dėl to, kad tai yra iš tikrųjų labai jau jautri grupė.
Tuomet turbūt apskritai, ir ypač gal mūsų dar kol kas kraštuose, tos psichologinės dalies nuvertinimas, kad mes susikoncentruojam, terapeutai susikoncentruojam tik tai į somatinę sveikatą, ir mūsų fokusas yra ant to, kaip dabar tam žmogui padėti čia ir dabar. Tai jeigu eina žmogus pas kardiologą, tai susikoncentruojama į tai, kokius vaistus paskirti kraujospūdžio mažinimui, ritmo kontrolei ar panašiai, ir net ne tiek kreipiama dėmesį į, pavyzdžiui, kaip komunikuojama apie svorį.
Labai dažnai gydytojai ir tą ir kai klausiau šito klausimo savo sekėjų, ką jie yra patyrę, tai gydytojai mini tą svorio mažinimo tikslą, kad tai yra svarbu dėl ligų kontrolės, dėl ligų prevencijos, bet tai nedaroma jautriai, tai yra, neparenkamas tas reikalingas, jautrus, draugiškas, kitaip tariant, žodynas ir jisai labiau gilina problemą negu, kad ją sprendžia. Ir tas ir literatūroj nurodoma, kad mes turim priimti problemą, nutukimą ir antsvorį, kaip kai kurių ligų rizikos veiksnį, bet nuolat pacientui tai neturi būti kartojama. Jeigu žmogus eina pas gydytoją neurologą dėl migrenos, galvos skausmų, tai turbūt, kad nepaisant to, jis turi nutukimą ar neturi, svorio praradimas nebus reikšmingas jo migrenos valdymui.
Tai čia vienas iš tokių pavyzdžių ir tas yra nurodoma ir literatūroje, kad kai kuriais atvejais per daug susifokusuojama į savo reikalą ir neparenkamas jautrus žodynas apie galbūt gretutines problemas, o kai kuriais atvejais per daug akcentuojama būtent ta gretutinė problema, dėl kurios žmogus visai pas gydytoją nesikreipia. Ir iš čia atkeliauja ta didžiulė problema ir Lietuvoj ką mes, ir aš ir tu, išgirdom iš sekėjų, tas ir literatūroj rašoma, kad žmonės tiesiog vengia vizitų. Iš to vengimo atsiranda kitos problemos, tai yra… psichologinės savo ruoštu, bet aišku ir, ir somatinės, tai reiškia, kad ligos apleidžiamos ir, ir taip toliau.
Visą pokalbį apie svorio stigmą klausykite čia:
Na, o aš pabaigai dar kartą kviečiu visus pradėti kiekvienam nuo savęs. Nustokime rūšiuoti žmones, skirstyti ar tuo labiau komentuoti žmonių atskiras dalis ar savybes. Būkime empatiškesni vieni kitiems.
Dalinkitės šiuo įrašu, padėkite mums su Evelina pasiekti kuo daugiau žmonių savo žinutėmis. Ačiū jums ir iki kito susigirdėjimo!
Evelina Cikanavičiūtė –
VUL Santaros klinikų gydytoja dietologė, sveikos gyvensenos mylėtoja ir teisingo požiūrio į sveiką mitybą ir kūną formuotoja, konsultuojanti įvairių ligų ir būklių, dietoterapijos klausimais, ne vienerius metus šviečianti visuomenę įvairiose žiniasklaidos priemonėse.
0 Comments