Šiame įraše norėtume trumpai pakalbėti apie tai, koks fizinis krūvis yra aerobinis, aptarti kardio treniruočių naudą mūsų organizmui, juk aerobinis fizinis krūvis – vienas labiausiai paplitusių ir „populiariausių“ fizinio aktyvumo tipų. Vieni šventai tiki aerobinių pratimų būtinybe, norint numesti bereikalingus kilogramus („juk svorių kilnojimas tik augina raumenis!”), antriems cardio sapnuojasi baisiausiuose košmaruose. Pastariesiems vos prisiminus tuos paskutinius 2 kilometrus praėjusio masinio bėgimo renginyje norisi susigūžti ir kelias dienas slėptis atokiausiame kamputyje.

Kas yra aerobinis fizinis krūvis?

Pradėkime nuo pagrindų. Bet kokiam darbui atlikti mūsų organizmui reikia energijos. O vienintelis tiesioginis energijos vienetas, kurį gali panaudoti žmogaus organizmas, yra vadinamas adenozin-tri-fosfatu (ATP). ATP mūsų organizmo ląstelės pasigamina iš energetinių medžiagų (pvz.: angliavandenių, baltymų, riebalų). Šiuos makroelementus į pagrindinę energetinę medžiagą ATP gali paversti dviem būdais:

  1. Naudojant deguonį;
  2. Deguonies nenaudojant.

Taigi, AEROBINIU FIZINIU KRŪVIU vadinamas toks krūvis, kai raumenyse mechaninė energija gaminama iš energetinių medžiagų vartojant deguonį. Kada organizmas energijai gauti vartos deguonį, o kada ne priklausys ne nuo ko kito, o nuo treniruotės intensyvumo, atsižvelgiant į jūsų tuometinio fizinio pasirengimo galimybes. Trumpai tariant, kuo geriau esame fiziškai pasirengę, tuo geriau mūsų kūnas sugebės panaudoti deguonį energijos gamybai. Kai tik treniruotės intensyvumas tampa toks didelis, kad jūsų organizmas tiesiog nebespėja laiku įsisavinti pakankamai deguonies, net ir tipiškai „cardio“ pratimu laikomas bėgimas ar važiavimas dviračiu taps anaerobiniu fiziniu krūviu.

Kaip pasirinkti aerobinį treniruotės intensyvumą?

Pats paprasčiausias būdas kontroliuoti treniruotės intensyvumui – stebėti savo pulsą. Visų pirma reikėtų apsiskaičiuoti maksimalų pulsą. Tai padaryti galite labai paprastai:

Patikimų sveikatingumo srities specialistų paslaugos už ypatingą kainą

220 minus jūsų amžius. Gavus šį skaičių nuo jo reikėtų apsiskaičiuoti 50% ir 80%. Tai ir bus jūsų aerobinio fizinio krūvio ribos.

Kardio treniruočių nauda

Pvz.: Jei norisi atlikti „cardio“ bėgimo treniruotę ir esate 27-erių metų, jūsų maksimalus pulsas bus: 220 – 27 = 193. 50% nuo maksimalaus pulso bus ~97, o 80% – 154. Taigi, treniruotės metu pulsas turėtų išlikti 97 – 154 ribose. Vos pradėjus sportuoti tam, kad jūsų pulsas pasiektų 154 dūžius per minutę, gali užtekti ir ėjimo greitesniu žingsniu, tačiau sąžiningai ir kantriai dirbant po truputį organizmas prie tokio intensyvumo pripras, o pulsui užkelti jau prireiks ir bėgimo. Tad būkime kantrūs, savo kūną stiprinkime protingai ir palaipsniui.

Kardio treniruočių nauda

  1. Gerina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. Būtent dėl to aerobinis fizinis krūvis ir yra pramintas „cardio“ (cardiovascular system angl. širdies ir kraujagyslių sistema).
  2. Padeda sumažinti patiriamą stresą.
  3. Gali padėti pagerinti tam tikrus kraujo rodiklius, tokius kaip: cholesterolis (MTL ir DTL), gliukozės koncentracija ir kt.
  4. Gerina atmintį, protinį darbingumą.
  5. Padeda gerinti plaučių darbą.
  6. Kaip ir bet koks kitas fizinis aktyvumas padeda palaikyti optimalią fizinę formą, gali padėti siekiant numesti svorio.

Taigi, fizinis aktyvumas padeda ne tik išlaikyti gerą fizinę formą, bet ir sveiką kūną ir protą, o tam tinka įvairiausios sporto rūšys. Juk „cardio“ gali būti ne tik bėgimas, bet ir greitas ėjimas, dviračio mynimas, šokiai, plaukimas, alpinizmas, slidinėjimas, tinklinis, tenisas, raketbolas (teniso kamuoliuko mušinėjimas į sieną) ir t.t. Svarbiausia nesustoti ties pirmą nepatikusia sporto šaka. Kuo daugiau išbandysite, tuo didesnė tikimybė, jog atrasite tą vienintelį, širdžiai mielą užsiėmimą, kuris galiausiai taps jūsų gyvenimo dalimi. Juk kuo daugiau malonumo jausite sportuodami, tuo didesnę naudą gausite.


0 Comments

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *